atitokti

atitókti intr. NdŽ, DŽ¹ 1. atsipeikėti, atsigauti apsvaigusiam, nualpusiam: Kap nukrėtė [elektra], tai visą parą neatitóko Kt. Sušalęs ubagas stubo[je] biskį atitoko Ldvn. Tik gerokai pagulėjęs, pagaliau atitoko ir vėl atsistojo prie lango rš. Ančiukas atitoko tik tada, kai Adelė už ausies patampė rš. | refl.: Tas gal kiek atsitõks ir pradės su jumi šnekėt Srj. 2. Brt, Lp, Dgl aprimti, atsigauti po didelių įspūdžių, susijaudinimo, pykčio ir pan., atsitokėti: Kol atitókau iš baimės, jis jau buvo dingęs Gs. Teip buvau išsigandęs, tik dabar atatókau Mlt. Kai pergąsdino tas šuva, tai visą kelią drebėjau, tik parejus namo atitókau Jz. Supyksti, ale paskiau ir vėl atatóksti Trgn. Buvo užpykęs, bet važiuojant atitóko Kv. Atitokęs nuo pirmo įspūdžio, godžiai ryji akimis kitas apakinančiai nušviestas baltas kalnų viršūnes Šlč. Negali būti … – neatitokau nuo apstulbimo J.Balt. | refl.: Tik namo parejus atsitókau [nuo išgąsčio] Btr. Atsitoko tik atsidūręs tolokai lauke, kai panosėj sušnarėjo javai rš. 3. ilgai galvojus suprasti, suvokti, atsiminti: Kol atatókau, šerno nė padujų Trgn. Jei attóksiu, tai papasakosiu Mrs. Kai išvažiavau į vieškelį, tada lyg atitókau Dkš. Tėvas pirmas atitoko ir prabilo rš. 4. Ldk, Brb atsikvėpti, atsigauti, sustiprėti: Pavasarį ir senukai atitóksta Dkš. Buvau apsilpus, pagėrus pieno atitókau Gs. Mindama vežimą sušilau, tai nulipus atatókau Dglš. Jau rankos atitóko – galėsiu eit dirbt Mrj. Nubudau ir niekaip negaliu atatókt, kur čia aš būč Ds. Pavalgiau tris nedėlias geriau, tai i atatókau Švnč. Prieš Kalėdas, spustelėjus šalčiui, motina kiek atitoko, net pajėgė, sienos prisilaikydama, per aslą pereiti V.Bub. ║ prk. imti augti: Pabarstai biškį [trąšų], tai atitóksta žolė Btr. Palėk gėlę, gal attõks Pun. 5. Ktk, Lkm, Vdš suminkštėti, atsileisti, atpulti (ppr. nuo drėgmės): Ore karšta duona greit atatóko Dglš. Atatókę pyragai minkštesni Prng. Atatókusią plutą i bedantis sukrimst Rš. Lentelės atatóks an žemės Kzt. Po lietaus žemė atatóko Dglš. Padėk kur drėgnumoj – atatõks Ut. Kole važiuosi melnyčion, tai tavo i grūdai atatõks Rš. Kai palis, tai pašaras atatõks kluone – baisiai sausas Klt. Išneš' duoną šaltai – tegu atatóksta Dkšt. Iš ryto dobilai atatókę kai tešla Trgn. 6. Dsn po sausros ar šalčio atidrėkti, sušvelnėti (apie orą): Jau oras kiek atatóko [po sausrų] Ut. Buvo šalta, dabar atatóko Dglš. Po šalčiam oras lyg kiek atatóko Dglš. Šaltis atatóko Dkšt. 7. Lkm, Ml atšokti, atsiskirti: Duonos pluta nuo minkštimo atitókus Vj. 8. atsitraukti, atitolti: Jis jau už gero varsno atitóko Rs. Jis atitoko pirmutinis rš. Petriukas per tris žingsnius atitoko nuo manęs rš. Toli jos buvo atitokusios rš. 9. prk. atsiskirti, nutolti: Jau anes toks nuo viso svieto atitókęs Vj. 10. atplūsti: Vanduo atitóksta, griauža griauža ir išgriauža tas attakals Ms.

◊ širdìs (dūšià; BsPIII231) atitóko

1. Ut pasidaryti linksmiau, ramiau: Net širdìs man iš džiaugsmo atitóko Vlkv. Net man širdìs atitóko, kai pamačiau tėvą pareinant Plk. Perkūnija nuslinko – visų šìrdys atitóko Vlkv. Na jau tos karalienės širdis attoko ir išvažiav[o] pas jos tėvą BsPIV201(Brt).

2. pasidaryti lengviau, pagerėti savijautai: Uždaviau vaistų – širdìs atitóko Sk. Atsigėriau vandens, kad mano širdìs atitóktų Grl.

\ tokti; atitokti; nutokti; pritokti; sutokti